Didieji ereliai rėksniai Lenkijoje veisiasi tiktai Biebžos nacionaliniame parke. Čia jiems išskirtinai palankios sąlygos – plačiomis kilpomis vingiuojančios Biebžos upės potvynių užliejamas slėnis, didžiuliai viksvinių pelkių plotai, vandens semiami miškai. Šių erelių vietinė populiacija vertinama iki 15 perinčių porų. Tačiau jau 30 metų didžiuosius erelius rėksnius tyrinėjantis Gžegožas Maciorovskis (Grzegorz Maciorowski) šypteli, nes šiais metais lizdavietes pasirinko 12 erelių porų ir tai yra labai gerai. Dažnai kuriasi vos 7 – 8 erelių poros. Dar reikėtų pridėti 2 – 3 mišrias poras, kurias sudaro mažieji ir didieji ereliai rėksniai. Nors šiais metais į lizdavietes sugrįžo nemažai didžiųjų erelių rėksnių, bet sąlygos perėjimui buvo labai nepalankios – išskirtiniai šaltas ir lietingas pavasaris pražudė daugelį dėčių, todėl tik viename kitame lizde išaugo jaunikliai. Nežiūrint to, Gžegožas praskleidė vienos tokios slaptavietės šydą ir leido prisiliesti prie didžiausios pelkyno paslapties. Lenkų ornitologas jau daugelį metų tyrinėja didžiųjų erelių rėksnių biologiją, žieduoja paukščius, seka jų klajones radijo siųstuvų pagalba, todėl puikiai pažįsta šiuos paukščius ir kai kuriuos iš jų vadina tiesiog vardais.

Žemiau pateikiamoje filmuotoje medžiagoje, kuri parengta įgyvendinant ES Europos regioninės plėtros fondo finansavimo programos „Interreg V-A Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo programa“ projektą "Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Biebržos slėnyje" Nr. LT-PL-1R-056, užfiksuotos didžiųjų erelių rėksnių tyrimų ir vykdomos stebėsenos akimirkos.

Reiškia viltis, kad taip netoli mūsų šalies įsitvirtinusi didžiųjų erelių rėksnių bendruomenė suteiks galimybę šiam nuostabiam, tačiau stipriai nykstančiam paukščiui vėl apsigyventi Lietuvoje.