2018 m. spalio 18 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje įvyko Europos Regioninės Plėtros Fondo finansuoto projekto „Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Biebržos slėnyje“ veiklų pabaigtuvės ir rezultatų aptarimas. Merkinės lankytojų centre gamtos garsovaizdžio metraštininkas Vidmantas Blažys pristatė projekto įgyvendinimo metu sukurtą kompaktinę plokštelę „Dzūkijos ir Bebržos gamtos garsai.“ Albume du kompaktiniai diskai. Diske iš Bebržos parko 30 takelių, kuriuose įrašyta apie 25 rūšys, o tie grasai skamba ilgiau nei 62 min. Diske iš Dainavos krašto 85 takeliai, įrašyta virš 65 rūšių, o skamba tie garsai daugiau nei 79 minutes.

Eugenijus Drobelis. Algimanto Černiausko nuotrauka.

Eugenijaus Drobelis, pristatydamas savo naują knygą „Laukinės gamtos glūdumoje“, dalijosi ne tik gamtinių stebėjimų atradimais, bet ir istoriniais pamąstymais: „Mes su Vidmantu dirbom tūkstantmetėje Dainavos teritorijoje, Dainavos krašte. Ką norėjom parodyti? Norėjom parodyti tai, kas liko. <...> Kuo Dainava skiriasi gamtiniu požiūriu nuo kitų dabartinės Lietuvos teritorijų? Kur kitur Lietuvoj mes rasime balinį vėžlį? Tiktai Dainavoj. Kur mes rasime medvarlę? Tiktai Dainavoj. Aš nekalbu apie vabzdžius, augalus, kurių čia yra daug daugiau... Į šitą knygelę norėjau sudėti visą tai, ką mačiau, ką radau šiame krašte per 40 metų. Visą tai, kas man suteikė norą ir jėgų čia gyventi ir neleido grįžti atgal į Anykščius, bet kai vartau knygą, matau, kad toli gražu ne viskas čia sudėta <...>“ Šie Eugenijaus žodžiai suteikė vilties, kad mes pamatysime dar ne vieną autorinę jo knygą. Po jo sukurto filmo „Laukinės gamtos slėpiniai“ premjeros, ornitologas Marius Karlonas konstatavo, kad šiuo metu tai pats geriausias Lietuvoje gamtosauginis filmas.

Eugenijus Drobelis ir Bogdan Browarskiy. Algimanto Černiausko nuotrauka.

Parko direktorius Eimutis Gudelevičius pasidžiaugė, kad šis Lietuvos Lenkijos projektas bendromis pastangomis sėkmingai buvo įgyvendintas, o prie Nemuno salų tvarkymo laisvalaikiu prisidėjo ne tik parko darbuotojai, bet ir Merkinės bendruomenė, muziejaus, Kultūros centro žmonės... Talkų būdu salose buvo iškirsti uosialapiai klevai, menkaverčiai krūmokšniai, atsivėrė erdvės vandens paukščiams, o tam, kad nesuželtų nauji sąžalynai, salos buvo apgyvendintos galvijais. Vienoje iš salų buvo apgyvendinti herefordų veislės galvijai, o juos globoti ir prižiūrėti ėmėsi merkiniškis Algimantas Dzimanavičius. Gamtos mylėtojams įrengta paukščių stebėjimo platforma.

Merkinės viensėdžio rekreacinėje zonoje prie vaizdingų Mergelių akelių įrengtas ornitologinis centras, o šalia kempingas. Centras įrengtas čia ilgus dešimtmečius stovėjusiame apleistame pastate. Buvo atliktas kapitalinis pastato remontas, įrengti takai, pakabinta begalė inkilų. Paukščių stebėjimu susidomėję turistai čia galės apsistoti ne tik su kemperiais, bet apsigyventi ir palapinėse. Bendra projekto vertė – 958 tūkst. eurų, iš jų 335 tūkst. eurų teko Dzūkijos nacionaliniam parkui, o kitus naudojo projekto partneriai – Lietuvos ornitologų draugija ir Lenkijos Biebržos nacionalinis parkas. Lietuvos ornitologų draugijai atstovavęs Ornitologinio turizmo ekspertas Marius Karlonas pristatė savo knygą „Paukščių stebėtojo gidas Dzūkijos regione.“ Šioje knygoje kruopščiai surašyta kur, kokioje vietoje, kokiu metų ir paros laiku galima išgirsti paukščių balsus. Tai puikus vadovėlis, norintiems pažinti skraidančios karalystės balsus. Suprantama, kad ne visi norintys galės įsigyti šią knygą, bet ją nemokamai galima parsisiųsti PDF versijoje iš Lietuvos ornitologų draugijos tinklalapio adresu http://www.naturetourism.eu/medija-leidiniai/leidiniai 

Mariui Karlonui įteikiama padėka. Algimanto Černiausko nuotrauka

Parko Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė priminė gamtininko Broniaus Šablevičiaus jaunimui sakytą mintį: stebėdami viską užsirašykite, kad tie, kas ateis po jūsų skaitydami graudintųsi, kaip tada gražu buvo. „Man labai norėtųsi tikėti, kad tos laukinės gamtos salos plėsis, nors dabartiniame kontekste nesu tuo visai tikras. Duok Dieve, kad išliktų tai, kas yra, o gamta išliks - nepaisant mūsų visų pastangų ją išsaugoti ir jinai visada bus įdomi ir čia labai svarbu tai, ką padarė Marius. Visi klauso, bet ne visi girdi, visi žiūri, bet ne visi mato ir tokia knygutė mums padeda ir išgirsti ir pamatyti.“

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis pasidžiaugė nuveiktais darbais, kad kolegos sugeba vystyti tokius projektus, o įgyvendinat idėjas sujungia kelias valstybes ir kad atsiranda entuziastai, kurie lenda į pelkes užrašinėdami rečiausius gamtos garsus. VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis palinkėjo, kad susirinkus po kelių metų galėtume pasidžiaugti ne tik padidėjusiu turistų srautu, bet ir dar ne viena Eugenijaus Drobelio knyga.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pasidžiaugė parko darbais, produktyvia leidybine veikla, pasidalijo savo vaikystės ornitologinių stebėjimų patirtimi.

Biebržos (Lenkija) nacionalinio parko atstovas Bogdan Browarskiy sakė: „Dalyvavau daugelyje konferencijų, kur suprasdavau kalbą, bet nesuprasdavau, ko susirinkome. Čia kalbos nesupratau, bet viskas buvo aišku. Pelkių gamta yra viena iš gražiausių gamtos buveinių ir tuo pačiu sparčiausiai nykstančios. O kadangi įgyvendinant šį projektą susipažinome arčiau, tai reikia tikėtis ir siekti, kad tas bendradarbiavimas tęstųsi toliau.“

Algimantas Černiauskas